- tarsčioti
- társčioti, -ioja, -iojo intr. DŽ1, Up, Jrb, tarsčióti, -iója, -iójo Rtr, KŽ 1. Vdžg spėlioti, įtarinėti: Visi társčio[ja], t. y. įtarlio[ja], kad ans vagis J. Ėmė társčiot, būk jis tas malkas bus nuvežęs Erž. Társčiojo biškį ant pačių viršininkų vaikų Vdk. 2. ketinti, tartis: Gal girdėjai, kur rugius társčiojo vežt? Erž. \ tarsčioti; įtarsčioti; susitarsčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.
